Gyvenimas pavėsyje

Prie namų pavėsines renčiame iš ko norime ir kokias norime. Kartais pavyksta, kartais jos būna panašesnės į pašiūres. Panaši situacija paskatino užliediškį Arūną Andriušką gaminti patvarias ir praktiškas pavėsines.

Arūnas savo kaime žinomas kaip pavėsinių meistras. Jau apie dešimt metų tai iš tiesų yra pagrindinis jo darbas. Įgijęs statybininko-dailidės profesiją Arūnas Andriuška visą laiką tai ir dirbo. Pirmoji praktika įgyta statybos įmonėje, vėliau su draugais nutarė dirbti savarankiškai ir pradėti savo verslą. Kaip ir statybose, gamino medinius langus, duris, palanges – viską, ko reikia statant namą. Prieš 15-20 metų buvo pats statybų bumas, užsakymų ne tik kad netrūko – vos spėdavo visus įvykdyti. Tačiau statybų aukso amžius baigėsi, todėl ėmė stoti ir langų gamybos verslas, tapęs nuostolingu, nes už padarytus darbus dažnai net nebuvo sumokama.

Sunkmetis pakišo naują mintį

Gaminti pavėsines vietoj langų ir durų atėjo mintis, kai Arūno buvo paprašyta atnaujinti seną pavėsinę. Apžiūrėjęs ją, meistras pagalvojo, kad galėtų padaryti kruopščiau ir tvirčiau, todėl netrukus pabandė.

Mintyse matė gražias, iš natūralaus medžio padarytas pavėsines, kurias puošė netaisyklingai išaugusios, kreivos šakos. Reikėjo tokių susirasti, nusipirkti, pritaikyti pavėsinėje, kad atrodytų – lyg čia augusi. „Tai vienas iš sudėtingiausių, nors kartu labai malonus darbas, – pasakojo Arūnas Andriuškas. – Vaikštau mišku, dairausi, ieškau, o pamatęs įdomiau nuaugusį medį ar šaką iškart įsivaizduoju, kaip galėčiau panaudoti. Tada laukia kitas etapas – važiuoju į girininkiją ir perku medžiagą. Tenka ir tuščiomis grįžti – ne visada randi tai, ko ieškai.“

Ne visos pavėsinės daromos iš tokių medžių. Kiekvieną stengiamasi pritaikyti aplinkai, kurioje ji stovės, kaip bus naudojama, atsižvelgti į šeimininko norus. Arūnas visada pataria daryti pavėsines iš kietmedžio. Jos patogesnės naudoti, ilgaamžės. Būna, kad užsakovai taupo ir prašo daryti iš pušies, tačiau po dvejų-trejų metų grįžta ir tuomet jau gaminama ąžuolinė pavėsinė.

 Nuo pavėsinių – iki interjero detalių

Pavėsinės – ne vieninteliai gaminiai. Dar pagaminama vienas kitas langas, nors dabar daugiau naudojami plastikiniai. Populiarios supynės, vaikų žaidimo aikštelės, kurių net kelios pagamintos bendruomenėms, tvarkiusioms viešąsias erdves. Vilniaus, Trakų, Anykščių, Kretingos , Šiaulių ir kituose rajonuose galima rasti Arūno Andriuškos kartu su sūnumis Karoliu ir Ignu pastatytų pavėsinių, žaidimo aikštelių, supynių. Per dešimtmetį jų tikrai daug padaryta. Keletas darbų iškeliavo į Angliją, Norvegiją.

Pastaraisiais metais atsirado naujas pomėgis – daryti ne tik funkcionalius, bet ir gražius meniškus laiptus. Spiraliniai ir paprasti, su metaliniais, mediniais, net ažūriniais turėklais – labai įvairių yra Andriuškų darbų sąraše. „Laiptai gali būti labai originali interjero detalė, – sako Arūnas. – Užsakovai paprastai turi pradinę idėją, tada kartu susėdę ją bandome sukonkretinti. Mūsų darbas yra padaryti taip, kad būtų patogu, gražu ir šeimininkai liktų patenkti.“

Dabar Arūnui Andriuškai ir jo sūnums karštas darbymetis. Pavasarį prasideda pavėsinių statybos bumas, todėl jau dabar eilė sudaryta keliom savaitėm į priekį, o labiau atšilus ir iki rudens teks laukti užsakytų darbų.

Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai

Atokiame Kuro kaime kuriasi nauja pramonės šaka

BENDRADARBIAVIMO TIKSLAS – INOVACIJŲ SKLAIDA IR PASLAUGŲ KOKYBĖ

SĖKMĖ ATEINA TADA, KAI TIKI TUO, KĄ DARAI