Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai
BENDRADARBIAVIMO TIKSLAS – INOVACIJŲ SKLAIDA IR PASLAUGŲ KOKYBĖ
VDU imasi lyderystės edukologijos srityje – spurtuoja Edukologijos tyrimų institutas
VDU ir Kauno rajono savivaldybė steigia akademiją gilesniam moksleivių ugdymui
Kraštovaizdžio architektas: Lietuvai reikalingas, valdžios pamirštas?
Tarp Margininkų bendruomenės ir vietinio ūkininko Audriaus Banionio niekaip nenurimsta aistros. Bendruomenės pirmininkas nuolat priekaištauja, kad ūkininkas nesilaiko reikalavimų, todėl iš fermų sklinda blogas kvapas ir kenkia aplinkiniams žmonėms.
Bendruomenė asmeninėms ambicijoms tenkinti?
Margininkų bendruomenė įsikūrė 2011 m. Sutapimas ar ne, bet tuoj pat jos iniciatorius ir įkūrėjas Justinas Rimas subūrė ir darbo grupę „oro taršai ir nemaloniems kvapams, sklindantiems iš A. Banioniui priklausančių fermų problemai spręsti.“ Reikia pasakyti, kad J. Rimo sodyba yra prie pat fermų tvoros. Partneriais pakviesti pats ūkininkas, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Aplinkos vadybos ir audito institutas. Oro taršai ir nemaloniems kvapams sumažinti buvo nuspręsta naudoti biologines priemones – probiotikus. Ūkininkas sutiko ir iki šiol naudoja bakterinius preparatus fermoje ir mėšlo rezervuaruose.
Tvarka fermoje – kaip nedažnoje sodyboje
Prieš 30 metų kiekviename kaimo sodybos kieme buvo tvartas, mūkė karvė, kriuksėjo kelios kiaulės, lesiojo pulkas vištų. Čia pat riogsojo krūva mėšlo – po atviru dangumi, nepatverta, o srutos tekėdavo upeliu ten, kur norėjo. Dažname kaime buvo ir fermos.
Dabar situacija iš esmės kita. Griežti ES aplinkosaugos reikalavimai, mėšlo tvarkymo direktyva įpareigoja ūkininkus turėti mėšlides, rūšiuoti atliekas, laukus mėžti tik balandžio-spalio mėnesiais, kad į gruntinius vandenis nepatektų azotas.
„Naudojame ir specialias bakterijas azotui fiksuoti, nes smarvė tai ir yra garuojantis azotas, – pasakojo A. Banionis. – Laikant gyvulius neįmanoma visiškai išvengti kvapo, o mūsų ūkyje yra beveik 200 melžiamų karvių, pusantro šimto mėsinių galvijų, daugiau kaip 2000 kiaulių.“
Fermų teritorija tvarkinga, net per lietų gali švariais batais vaikščioti – keliai išasfaltuoti, kiti ruošiami tvarkyti. Mėšlo rezervuaruose telpa visų gyvulių pusmečio mėšlas, kaip ir reikalaujama. Vaikštant šalia mėšlidžių kvapo beveik nesijaučia, tik įėjus į tvartą gali justi gyvulių, pašaro ir mėšlo kvapą, tačiau jis nosies neriečia. Mat, tvartai šalto tipo, ventiliuojami, todėl ir čia azotas nesikaupia.
A.Banionio ūkis yra vienas iš tų, kuriuos galima drąsiai rodyti danams ar olandams ir nebus gėda. Čia kvapas ne stipresnis nei dano ūkininko kieme. „Lietuvai tapus ES nare mums pradėjo galioti visi aplinkosauginiai reikalavimai, Standartų direktyva, todėl visi turėjome sutvarkyti mėšlides, rūšiuoti atliekas, – sakė ūkininkas. – Daug investavau į tai ir daugiau jau nežinau, ką galiu padaryti, kad bendruomenės pirmininkui nesmirdėtų. Vienintelė išeitis – išskersti gyvulius ir baigti ūkininkauti.“ Pasak A. Banionio, jo ūkyje dirba to paties kaimo ir apylinkių žmonės, ne kartą su jais kalbėta ir prašyta, kad dirbtų tvarkingai, laikytųsi taisyklių. Žmonės ir stengiasi, dirba sąžiningai.
Smirdi tiems, kurie kaime negyvena.
Valentinas Kusis gyvena Margininkuose ir dirba ūkyje. Paklaustas, ar jo šeimos neerzina fermos kvapai, jis sakė, kad labiau erzina nuolatiniai skundai ir tikrintojų lavina. „Vos ne kasdien važiuoja visokie tikrintojai, dirbti trukdo, nuotaiką gadina, – sakė V. Kusis. – Mes gyvename Margininkuose ir nė iš vieno kaimyno nesame girdėję, kad čia smirdi. Žinoma, jei paklausite J. Rimo, kuris čia tik į svečius atvažiuoja, ar kaimo pijokėlių, kurie dėl girtuoklystės neteko ūkyje darbo, jie tikrai sakys, kad čia viskas blogai. Mat, Banionis jiems neleidžia girtuokliauti,“ – pasakojo Valentinas Kusis.
Marija Lusienė neseniai atvyko į Margininkus ir čia apsigyveno, pradėjo dirbti. Moteris net nesuprato, ko klausiama, kaip pasiteravome, ar neerzina fermos kvapai. „Nežinau, apie ką kalbate, – sakė moteris. – nėra čia jokio kvapo.“
Dirba, nepamiršdamas kaimo
Audrius Banionis yra stambiausias Taurakiemio seniūnijos ūkininkas. Jo ūkyje, kepykloje, mėsos ir pieno perdirbimo cechuose dirba apie 100 vietinių ir aplinkinių kaimų gyventojų. Lankantis ūkyje atvyko ir Samylų kultūros centro darbuoja su ūkininku pasitarti dėl artėjančio renginio ir paramos bendruomenei. Nė vienas renginys neįvyksta be A. Banionio paramos, sakė moteris.
Norėdamas, kad kaimo žmonės turėtų kur susieiti, ūkininkas suremontavo seną parduotuvės pastatą, įrengė nedidelę vaikų žaidimo aikštelę ir kelis treniruoklius, dabar remontuoja seną sodybą, kur bus bendruomenės šarvojimo salė. „Man smagu padaryti kaimui kažką gero, – sakė A. Banionis. – per visus veiklos metus Margininkai tikrai išgražėjo, žmonės tapo geresni, kultūringesni.“
Ir gaidžių giedojimas gali būti nepakeliamas triukšmas
Yra toks posakis: nėra bjauresnio miesčionio, kaip miestiečiu tapęs kaimietis. Ypač, kai toks „miestietis“ po kelerių studijų metų ar gyvenimo mieste vėl grįžta į kaimą. Štai tokiems „miestiečiams“ dažniausiai kaime smirdi, gaidžiai rytais „triukšmauja“ ir miegoti neleidžia, mašalai kraują geria. Pasak kaimo gyventojų, J. Rimas ir kai kurie kiti žmonės, priklausantys jo įkurtai Margininkų bendruomenei, Margininkuose negyvena. Čia jų sodybos, tėvų, giminaičių namai, kur atvažiuojama vasarą, savaitgaliais. Beje, bendruomenės interneto svetainėje skelbiama, kad jai priklauso 5 nariai. Vienas iš jų – Audrius Banionis.
Bendruomeninis judėjimas yra sveikintinas, tačiau kodėl nedirbti kartu su vietiniais, kartu tvarkyti kaimo aplinką, poilsio zonas, organizuoti renginius? Kova tarp ūkininko ir J. Rimo vyksta jau penkerius metus – nuo pat bendruomenės įkūrimo, o 2016 m. spalio pabaigoje viešai paskelbta, kad Margininkų bendruomenės partnerystė su ūkininku nutraukta, nes „ūkininkas A. Banionis ignoravo darbo grupės pasiūlytas rekomendacijas ir neįvykdė didžiosios dalies prisiimtų įsipareigojimų dėl blogo kvapo panaikinimo fermose.“
Juk net vienas šuo, laikomas namuose, palieka specifinį kvapą, tad tikėtis, kad fermoje, kur šitiek gyvulių, jo nebus, yra fantazija. Be to, jei nepatinka gyvenamoji (šiuo atveju – poilsio) vieta, ją galima pakeisti. Juo labiau, kad, anot A. Banionio, jis siūlęs nupirkti sodybas šalia fermų, kad kvapo nepakenčiantys ir skundus rašantys jų šeimininkai galėtų įsigyti jas kitur. Iš ūkininko buvo tik pasišaipyta.
Kaunorajone.lt
Pasikeitė Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus adresas
Visos teisės saugomos Kaunorajone.lt @ 2017 web sprendimas: Aitera
Sukurta AITERA © 2016