SKAMBANTYS IR TIKSINTYS NAMAI

Ežerėlietis Vytas Sinkevičius turi pomėgį – jį traukia viskas, kas sena, tačiau didžiausią silpnybę jis jaučia senoviniams laikrodžiams. 

Tiksintys namai

Sinkevičius yra miškininkas, dirba girininko pavaduotoju Ežerėlio girininkijoje ir daugiau kaip tris dešimtmečius čia gyvena ir dirba. Beje, neseniai vieta, kurioje yra jo namai, pavadinta Durpyno kaimu, tačiau vyras šypsosi: „Jei kam pasakyčiau, kad gyvenu Durpyno kaime, turbūt niekaip nerastų kelio į mano namus.“

Vos įžengus į kolekcionieriaus namus ausis, galvą, visą kūna užpildo tiksėjimas. Čia visur matai laikrodžius. Dideli pastatomi ant grindų, kiti – ant stalelių, lentynų, palangių, sukabinti ant sienų. Visur, kur tik yra vietos: palėpėje, balkone, garaže... „Jau sunku rasti vietą naujam laikrodžiui, todėl noriu pastatyti atskirą namelį ir ten perkelti visą kolekciją, – pasakojo V. Sinkevičius. – Ir atvažiavusiems pasižiūrėti žmonėms patogiau bus, galima geriau juos eksponuoti, geriau atskleisti jų grožį.“ Pirmajį laikrodį jis parsinešė maždaug prieš penkerius-šešerius metus. Dabar kolekcijoje daugiau kaip 400 tiksinčių eksponatų. „Kiekvienas iš jų turi savo istoriją, tačiau jos jau nesužinosi. O štai vieno laikrodžio istoriją žinau. Jis priklausė mano seneliui. Išvežant jį su šeima į Sibirą, laikrodis atiteko jo seseriai, o pargrįžęs senelis laikrodį susigrąžino, – pasakojo vyras. – Aš jį prisimenu nuo vaikystės. Gretimam Braziukų kaime namuose kabėjo.“ Šiai šeimos relikvijai maždaug 95-eri metai.

Amžių skaičiuoja šimtais metų

Vyto Sinkevičiaus kolekcijoje seniausiam laikrodžiui beveik du su puse šimto metų. Jis pirktas Danijoje aukcione. Kitas laikrodis beveik dviejų šimtų metų amžiaus, pagamintas Amerikoje. Dauguma eksponatų turi 100 ar daugiau metų, nes praktiškai visi yra pagaminti iki II Pasaulinio karo. Didžioji dalis yra vokiškų, gamintų įžymių Vokietijos laikrodininkų: Gusto Becker, Junghaus, Kienzle. Laikrodžių amžių tiksliai nustatyti sunku, galima tik spėti apytiksliai. Štai Gusto Becker dirbtuvės buvo uždarytos 1927 metais, taigi laikrodžiams mažiausiai apie šimtas metų.

Kiekvienos šalies laikrodžiai turi savitų bruožų. Buvo laikas, kai prancūzai gamino stalinius laikrodžius su priedais – dekoratyviomis detalėmis ar skulptūrėlėmis interjerui puošti. Jie dažniausiai marmuriniai. Vokiški pakabinami laikrodžiai su stogeliais. Pačiam kolekcionieriui mieliausi vokiečių gaminti laikrodžiai Prancūzijos rinkai. Jie buvo mediniai tekinti arba marmuriniai.

Skambėjimas kaip muzika

Būnant Vyto Sinkevičiaus namuose tiksėjimas užliūliuoja, o laikrodžiams pradėjus mušti valandas namai prisipildo muzikos. Įvairiausi garsai, ritmai, skambesiai sukuria gražią laikrodžių melodiją. Šeimininkas sakė, jau pripratęs ir jis, ir šeima ir tiksėjimo negirdi. Tik svečiams atrodo, kad namuose triukšminga. Vieni laikrodžiai muša kas valandą, kiti – kas pusvalandį ar 15 minučių. Yra laikrodis, kuris išmušęs valandą po dviejų minučių dar kartą išmuša jų skaičių, jei kas nespėjo suskaičiuoti. Dūžių skambesys priklauso nuo laikrodžio konstrukcijos: jie buvo gaminami su stygomis, spirale. Kai kurie skambina melodiją, rodo mėnulio fazes. Yra laikrodis, kurį galima prisukti 400 dienų.

Visi Vyto Sinkevičiaus laikrodžiai veikiantys, beveik visus (jei reikėjo) remontavo pats. „Mėgstu senienas, – sako V. Sinkevičius. – gal todėl ne tik laikrodžių, bet ir girnų, ir kitų senų daiktų namuose yra.“

Vytas Sinkevičius yra apdovanotas trečio lygio Kauno rajono garbės ženklu už istorinės pokario partizanų atminties įamžinimą. Jis vienas iš tų, dėka kurių Zapyškio seniūnijos Drapakampio miške buvo atstatyta partizanų žeminė.

 Kauno rajone.lt informacija ir nuotraukos

Retųjų augalų medžiotojo istorijos

Ilgas kelias namo