ES inicijuoja, Lietuva diskutuoja: strategija nuo lauko iki šakutės – kelias, kuris vartotojams gali

Pasėlių derlius sumažėjęs iki 40 proc., o suomiai likę be savo užsiaugintų morkų. Skamba kaip mokslinės dokumentikos apie maisto auginimą epizodas, tačiau ES iš tiesų susiduria su problema – kaip Bendrijoje užtikrinti mažesnį žemės ūkio intensyvumą, siekti klimato kaitos mažinimo tikslų, saugoti bioįvairovę ir tuo pačiu metu užtikrinti saugaus maisto prieinamumą, įperkamumą ir įvairovę. Naujoji Europos iniciatyva „Nuo lauko iki šakutės“ (angl. From Farm to Fork) siekia išspręsti šias dilemas.

„Mes iš esmės sutinkame, kad EK iniciatyva siekia spręsti svarbius iššūkius. Manome, kad mokslas, inovatyvūs augalų apsaugos sprendimai ir pažangus ūkininkavimas padeda spręsti visos ES žemės ūkyje kylančius iššūkius. Tačiau šįkart norime atkreipti dėmesį, kad tikslai visai Europai, nuo pietų iki šiaurės, negali būti nustatyti aritmetiškai vienodi. Skirtinguose regionuose skiriasi dirvožemių sudėtis, vegetacijos laikotarpis, auginami augalai, juos puolančios ligos, kenkėjai ir kenkėjų generacijų skaičius per metus. Lietuvos ūkių žemės produktyvumo rodikliai kol kas yra mažesni nei atitinkamų to paties ekonominio dydžio grupių ES šalių ūkių. Taigi, bendras vardiklis netinka visoms ES valstybėms“, – pažymi Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė.

Naująja EK strategija „Nuo lauko iki šakutės“ siekiama įtvirtinti tvarios žemės ūkio plėtros tikslus. Pasak Z. Varanavičienės, Lietuvos žemės ūkis jau seniai eina tuo keliu. Tą įrodo, pavyzdžiui, herbicidų naudojimo dinamika. ES 1960 m. tam tikras herbicidų kiekis nuo piktžolių apsaugojo vieną hektarą, dabar tiek pat herbicidų apsaugo net 32 hektarus, taigi sunaudojama net 97 proc. mažiau produkto.

Siekiant dar didesnės pažangos, visoje ES ir Lietuvoje toliau investuojama į tyrimus ir mokslą siekiant ūkininkams pasiūlyti vis labiau aplinkai draugiškus augalų apsaugos sprendimus ir galimybę taikyti tikslųjį ūkininkavimą.

Remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto analize, Lietuva pagal bendrąją produkciją, vidutiniškai tenkančią vienam hektarui žemės ūkio naudmenų (ŽŪN), 2017 m. užėmė tik ketvirtą vietą nuo galo tarp visų ES šalių. Vidutiniškai 2012–2017 m. visuose Lietuvos ūkiuose sukuriama produkcija, tenkanti 1 ha ŽŪN, tesiekė 37 proc. ES šalių vidurkio.*

„Pagal siūlomą EK strategiją šalys narės turėtų ambicingai atsisakyti daugelio augalų apsaugos sprendimų Šiemet kompanijos „StewardRedqueen“ paskelbtoje analizėje „Mažas derlius“ (Low Yield II)** pateikiami skaičiavimai, kiek sumažėtų auginamų žemės kultūrų derlius ir kiek išaugtų jų kaina, jei būtų atsisakyta tam tikrų augalų apsaugos  produktų veikliųjų medžiagų. Išvada paprasta – jei jau einame augalų apsaugos produktų mažinimo link, derliai bus mažesni, o norint turėti tokį patį maisto kiekį kaip anksčiau, reikės daugiau dirbamos žemės. Vieną strategiją įgyvendiname, nuo kitos – klimato kaitos tikslų – tolstame, nes dirbdami daugiau žemės daugiau ir turėsime anglies dvideginio emisijų, o patiekalus gardinsime iš toli, kur galioja žemesni aplinkosaugos ir maisto standartai, gabenamais česnakais, ne savo derliaus kvapiosiomis ropelėmis“, – pabrėžia Z. Varanavičienė.

Remiantis 2018 m. Ecorys atlikta analize (Study supporting the REFIT Evaluation of the EU legislation on plant protection products and pesticides residues (Regulation (EC) No 1107/2009 and Regulation (EC) No 396/2005) Europos Sąjungoje taikomi patys griežčiausi pasaulyje augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimai, taigi, ir patys griežčiausi pasaulyje žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai.

„Serga ne tik žmonės, bet ir augalai. Efektyvūs augalų apsaugos sprendimai yra būtini, inovacijos – šių laikų realija, o maistas turi būti vartojamas tvariai ir nešvaistant. Įgyvendinant EK siekius ragintume valdžios institucijas laikytis visaapimančio požiūrio į žemės ūkio problematiką. Joje – daugybė dedamųjų: saugus maistas vartotojui, ekonominis ūkių tvarumas, žemdirbių pajamų stabilumas. Galima valgyti brangiai ir skaičiuojant kiekvieną kąsnį, taip pat galima maitintis saugiai, pagal poreikius ir nesibaiminant, kad trukdysime globaliems tikslams – viskas suderinama, tereikia visaapimančio požiūrio ir mokslu pagrįstų sprendimų“, – pažymi Z. Varanavičienė.

Kaime prie Kauno įsikūrę kanapių produktų gamintojai daugiausiai parduoda užsienyje

Nuomonės formuotojas pristato naują agrosektoriaus realybę

Išvestos dvi pirmosios lietuviškos putinų veislės

VDU Žemės ūkio akademija kviečia į inovacijų sklaidos parodą „Inno panorama 2019“

Tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi..." – per 500 dalyvių iš viso pasaulio

Ekologiškų produktų mugė Kaune

Lietuva pakeliui į EBPO

DIRVOŽEMIS PASAULYJE DYKUMĖJA. AR LIETUVA TO IŠVENGS?

KLIMATO KAITOS CENTRAS – KAUNO RAJONE?