NEPELNYTAI PRIMIRŠTAS TRIUŠIS

Nors triušininkystė Lietuvoje nėra labai populiari, tačiau ši sritis turi nemažai potencialo, nes Lietuvoje triušienos suvartojimas yra gerokai mažesnis nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.

 Triušių skaičius mažėja

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet Lietuvoje buvo registruota 2460 triušių augintojų, kurie laiko 73 tūkst. 786 triušius. Palyginti su praėjusiais metais, triušių skaičius sumažėjo, tačiau objektyvių mažėjimo priežasčių specialistai neįžvelgia.

Triušiai Lietuvoje pradėti registruoti 2012 m., tačiau tai daryti nėra privaloma, todėl suskaičiuoti tiksliai, kiek jų laikoma, kol kas neįmanoma. Šie gyvūnai greitai dauginasi, auga, todėl greitai ir realizuojami. Tai lemia nuolatinį skaičiaus kitimą.

 Triušiena vertinga

Triušiena laikoma dietine mėsa, nes ji lengviau virškinama, joje gausu baltymų, mažiau cholesterolio ir daugiau geležies. Ją rekomenduojama valgyti alergiškiems, turintiems mažakraujystę ar kenčiantiems nuo kepenų ligų žmonėms. Dėl lengvo virškinimo ir gero įsisavinimo, ji tinka vaikams, pagyvenusiems žmonėms, nėščiosioms, nes nesukelia alergijos, gerina galvos smegenų, skrandžio ir žarnyno veiklą. JAV dietologai nustatė, kad triušiena yra ne tik ekologiškiausia, bet ir vertingiausia mėsa. Ji įsisavinama 96 proc., o kitų rūšių mėsos įsisavinamumas nesiekia nė 50 proc.

Iš vienuolynų – į paprastų žmonių namus

Triušius į Lietuvą XV amžiuje atsivežė Europos vienuoliai, atvykę kurti vienuolynus. Triušiena buvo laikoma pasninko mėsa. Vislūs triušiai gana greitai išplito Lietuvos dvaruose, juos augino kaimuose. Per 50 rusų okupacijos metų iš lietuvių mitybos dingo triušiena, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių atsigręžia į sveikesnę mitybą, tad ir triušienos patiekalų galima rasti ant pietų stalo.

 Auginti nėra paprasta

Priklausomai nuo veislės, viena patelė per metus gali atsivesti iki šešių vadų, kuriose būna iki 11 triušiukų. Taigi, laikomų triušių skaičius gali greitai didėti. Triušių auginimas Lietuvoje nėra itin populiarus užsiėmimas. Priskaičiuojama apie 10 veislynų, auginančių 1000 ir daugiau triušių. Populiariausios veislės yra Belgijos milžinai, Vienos mėlynieji, Prancūzų avinai, Burgundijos, Kalifornijos, Naujosios Zelandijos baltieji ir kiti. Smulkių veislių triušiai gali sverti 2,5–3,3 kilogramo, o stambiųjų – 7-8 kilogramus. Iš stambiųjų mėsinių veislių daugiausia auginama Belgijos milžinų.

Auginanat daugiau triušių, juos būtina skiepyti, atidžiai rinkti pašarą, nes jautrus triušių virškinimo traktas.

 Paskanaukite triušienos

Triušiena yra populiari daugelyje Europos šalių virtuvių. Anglai ją ruošia su mėtų padažu, italai ir ispanai verda triušienos sriubą, gamina salotas su triušiena, prancūzai kepa su Provanso žolelėmis. Siūlome keletą lietuviškų receptų.

Triušiena su daržovėmis

Reikės: 1 triušio, 2 morkų. 1 paprikos, poros svogūnų, česnako kelių skiltelių, 5-6 bulvių. Paruoštą triušį supjaustykite gabalėliais, daržoves ir bulves supjaustykite stambiau, viską pabarstykite druska ir mėgstamais prieskoniais. Viską sudėję į kepimo rankovę ir užrišę, galite palaikyti iki kepimo 30-45 min., bet nebūtina. Paruoštą kepimui triušieną su daržovėmis dėti į karštą (180-200^oC) orkaitę ir kepti apie 50 min.

Obuolių sultyse troškinta triušiena

Triušieną apkepinkite lydytame svieste, pasūdykite, pabarstykite pipirais ir sudėkite į troškintuvą. Įpilkite 1-2 stiklines obuolių sulčių, apie stikllinę vištienos sultinio, įdėkite kelias skilteles česnako, citrinos žievelę, petražolių, džiovintų čiobrelių, lauro lapelį, kvapiųjų pipirų ir uždengtą troškinkite 160ºС orkaitėje apie 50 min. Garnyrui tinka garintos arba keptos daržoves.

Kaime prie Kauno įsikūrę kanapių produktų gamintojai daugiausiai parduoda užsienyje

Nuomonės formuotojas pristato naują agrosektoriaus realybę

Išvestos dvi pirmosios lietuviškos putinų veislės

Bunda itin vertingus vaisius vedantys augalai

Miškininkai: lietuviai mišką myli ir sodina jį savo rankomis

Ekologiškų prduktų mugė parodoje Agrobalt 2018

KPP pakeitimai – jau Europos Komisijoje

DIRVOŽEMIS PASAULYJE DYKUMĖJA. AR LIETUVA TO IŠVENGS?

KLIMATO KAITOS CENTRAS – KAUNO RAJONE?