Gulbės – ir grožis, ir siaubas

Ne visiems gulbės sukelia gražius jausmus. Kauno rajone Purviškių kaime ūkininko Daliaus Nevedonskio laukus užplūdusios gulbės jau padarė daug nuostolių.

Dalius Nevedonskis sako, kad negali atsiginti gulbių jau kelio savaitės, kai tik pradėjo intensyviau augti žieminis rapsas, kasdien nemažas jų pulkas trypia ir skabo jaunus augalus. „Pravažiuojantiems gražu pažiūrėti į kelių dešimęių gulbių pulką, tačiau man tai nekelia pasigėrėjimo, – sako ūkininkas. – Iš šio lauko praktiškai nieko neliks, tik pakraščiuose galima pamatyti, koks būtų šis rapsų laukas, jei ne gulbės.“

Modernios technologijos nuo gulbių negelbsti

Dalius Nevedonskis ūkininkauja naudodamas intensyvias augalininkystės technologijas, jam sekasi užauginti gerą derlių. Šiemet augina 80 ha žiemio rapso, 150 ha – žieminių kviečių, dar apie 100 ha sės vasarojaus, daugiausia žirnių. Žieminis rapsas – vieni iš pelningiausių žemės ūkio augalų, jei naudojama nuosekli technologija, pavyksta pasėlius išgelbėti nuo žiedinuko, kuris padaro daugiausiai žalos rapsų pasėliams, neiškrečia išdaigų gamta, derlius būna geras. Tačiau pasak, Daliaus, nuo gulbių nei trąšomis, nei pesticidais neapsiginsi, o jų padaryta žala didižiulė – sunaikintas praktiškai visas 10 hektarų laukas, esantis prie Nemuno. „Šiemet pirmą kartą taip užplūdo lauką gulbės, – toks intensyvus pasėlio lesimas ir trypimas labai kenkia. Jei būtų buvę šiltesni orai, augalai būtų gerokai didesni, gal tuomet jos taip nekenktų, o dabar visas augalas nulaužtas, Kitų viršūnės nuskabytos, iš šoninių ūglių, jei kuris augalas juos išleis, derliaus beveik nebus.“

Kompensacijos tik už žvėrių daromą žalą

Kauno rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika sakė, kad tokio atvejo rajone dar nebūta. „Įstatymas numato žalos kompensavimo mechanizmą, kai ją padaro kanopiniai žvėrys ir šernai, – sakė A. Rimdeika. – Tuomet ūkininkas turi kreiptis į seniūniją, ši per 3 dienas pateikia dokumentus savivaldybei, tuomet sudaroma žalos įvertinimo komisija ir ją kompensuoja draudimas, jei pasėliai drausti, arba medžiotojų būrelis, kurio teritorijoje yra pasėlis.“ Kauno rajone daugiausiai žalos nuo kanopinių žvėrių ir šernų patiria prie Karalgirio miško ūkininkaujantys žemdirbiai, sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjas. „Išsireikalauti žalos atlyginimą iš medžiotojų yra sudėtinga, nes jie dažnai ieško paties ūkininko kaltės, kad šis nekankamai saugojo savo pasėlius nuo žvėrių, – sakė Alvydas Rimdeika. – Ūkininkai taip pat turi prievolę saugotis. Ūkininkaudami žvėrių lankomose teritorijose jie privalo naudoti repeplentus, aptverti pasėlius. Tačiau jeigu eina žvėrių banda tai jokios tvoros nei elektriniai piemenys jų negąsdina.“ Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo, Aplinkos ministerija yra išleidusi specialų nutarimą dėl žalos atlyginimo ūkininkams, jei ji padaryta ne kanopinių žvėrių ir šernų, tačiau rajone dar nebuvo tokio atvejo, tad kaip veikia ši sistema, kol kas nežinoma. Tad ūkininko Daliaus Nevonskio atvejis galbūt bus pirmasis?

 Kaunorajone.lt informacija

Kaime prie Kauno įsikūrę kanapių produktų gamintojai daugiausiai parduoda užsienyje

Nuomonės formuotojas pristato naują agrosektoriaus realybę

Išvestos dvi pirmosios lietuviškos putinų veislės

Bunda itin vertingus vaisius vedantys augalai

Miškininkai: lietuviai mišką myli ir sodina jį savo rankomis

Ekologiškų prduktų mugė parodoje Agrobalt 2018

KPP pakeitimai – jau Europos Komisijoje

NEPELNYTAI PRIMIRŠTAS TRIUŠIS

NAUJA MADA AR IŠTIES NAUDINGA?