VIŠTA, KAIP PUOŠMENA

Apie vištą yra daug lietuvių liaudies priežodžių ir patarlių, bet kažin ar kam teko girdėti sakant: graži, kaip višta? Ir būtų ne iš piršto laužtas palyginimas, nes apsilankiusi Raimondos Urbienės vištidėje galima pamatyti neįprasto grožio vištų.

 Tokias vištas, kokių turi Raimonda Urbienė, žmonės augina ne dėl kiaušinių. Pagrindinė priežastis – jų išvaizda. Raimonda paukščius visada mėgo, daug metų jos namuose gyvena papūgos, o pirmosios vištos kieme kudakuoti pradėjo prieš šešerius metus. Ir, žinoma, ne paprastos dedeklės, o retesnių veislių, išsiskiriančios savo išvaizda.

Vištų veislės yra dviejų tipų – mums įprasto dydžio ir bantaminės, tai yra, sumažinto dydžio, nykštukinės vištos. Taip pat kai kurių veislių vištos gali būti skirtingų spalvų. Skaičiuojant kartu didžiąsias ir nykštukines įvairių spalvų ir atspalvių vištas Lietuvoje auginama apie 200 veislių.

 Veislės iš viso pasaulio

Į Žiegždriuose esančią sodybą veisliniai paukščiai ar jų kiaušiniai yra atkeliavę iš viso pasaulio. R. Urbienė pirmuosius veislinus paukščius įsigijo iš kaiminystėje gyvanančios kitos kolekcininkės, o vėliau ėmė keistis su Veislinių paukščių augintojų draugijos nariais, užsisakiusi parsisiuntė kiaušinių perinimui net iš Altajaus. Čia yra Pietų Amerikoje, JAV, Anglijoje, Kinijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse išvestų vištų veislių.

 Spalvingos ir vienspalvės

Jos paukštyne išsirito pirmieji Lietuvoje Altajaus bantamai – nedidelės, spalvingos, plunksnuotomis kojomis vištelės. „Altajaus bantamų kiaušinius teko siųstis net tris kartus, – pasakojo Raimonda. – Siunčiausi po keliasdešimt kiaušinių ir tik iš trečiosios siuntos išsirito pirmieji šeši viščiukai. Labai juos saugojau, kad galėčiau padauginti šios veislės atstovų Lietuvoje.“ Altajaus bantamų yra įvairiausių spalvų, todėl pulkelis šios veislės vištų tikrai atrodo įspūdingai.

Gražuolis Jokahamos gaidys

Puošnumu Altajaus bantamams nenusileidžia japoniška vištų veislė Jokahamos –balti su rudomis plunksnomis paukščiai. Gaidžiai išdidžiai demonstruoja savo ilgą uodegą, nuo kaklo žemyn, kaip plaukų sruogas, nuleistas plunksnas. Vištos gal ne tokios įspūdingos, tačiau savo išvaizda nelabai į mums įprastas vištas panašios.

Labai miela kita japiniška veislė – šabo.

Nedidukių vienspalvių (tik uodegos ir sparnų galiukai tamsesni) rudų, baltų ar vadinamų mėlynų vištaičių ir gaidelių uodega „atsigulusi“ ant nugaros ir net galvą siekia. O šabo kojytės tokios trumpos, kad šiek tiek paaugusioje žolėje atrodo lyg be kojų bėgiotų. Šabo veislės vištoms nereikia daug vietos, todėl nedidelėje paukštidėje atskirame narvelyje jų telpa daugiau nei stambesnių veislių vištų.

O švelnesnių vištų už Šilkines tikrai nėra. Atrodo, kad glostytum švelniakailį žvėrelį.

Araukanų, legbarų veislės vištos deda žalius ir melsvus kiaušinius. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad kiaušiniuose tokiu lukštu yra mažiau cholesterolio. Kiaušiniai labai gražūs, tačiau išvirę būna blyškūs, bet velykiniam stalui visai tiktų ir nedažyti.

Naujieji anglų peštukai – lyg katės – uoliai gaudo peles. Ir tai yra naudinga dviem prasmėmis: mažiau graužikų, o vištos, peles sulesusios, gauna gyvulinės kilmės baltymų, kurie joms būtini. Raimonda juokavo, kad galėtų ir kitoms vištoms prigaudyti, mažiau reikėtų mėsos lesinimui pirkti.

 Veisimui tik grynaveisliai paukščiai

Visos veislės Raimondos ūkyje laikomos atskirai, atskirai leidžiamos ir į lauką pasivaikščioti, kad nesikryžminų ir palikuonys būtų grynaveisliai. Veisliniai paukščiai ženklinami, vežami į parodas.

Paprasčiausia galvoti, kad paukščius auginti lengva – pabėrei grūdų ir ruoša baigta. Tačiau norint, kad paukščiai džiugintų, o paukštidėje kvapas neriestų nosies, reikia nuolat valyti narvelius, paukščius skiepyti, stebėti jų būklę.

Kuo geresnės sąlygos, artimesnėms natūralioms, kuo daugiau laisvės, tuo stipresnis paukščių imunitetas ir jie sveikesni. Jei yra geros sąlygos, dažnai leidžiama vištoms perėti pačioms, vedžioti viščiukus, jie tada geriau auga. Paukštininkai kartais ir inkubatoriuje perintus viščiukus vištoms primeta. Vištos yra visaėdės, todėl jų racionas turi būti labai įvairus.

Pagrindinėmis problemomis paukštininkės įvardijo kanibalizmą, kuris pasireiškia racione trūkstant baltymų. Jei racione yra mėsos, lukštų, kriauklių kanibalizmo išvengiama. Kartais kanibalizmą paskatina per ryškus apšvietimas.

 Kaunorajone.lt informacija ir nuotraukos

Kaime prie Kauno įsikūrę kanapių produktų gamintojai daugiausiai parduoda užsienyje

Nuomonės formuotojas pristato naują agrosektoriaus realybę

Išvestos dvi pirmosios lietuviškos putinų veislės

Bunda itin vertingus vaisius vedantys augalai

Miškininkai: lietuviai mišką myli ir sodina jį savo rankomis

Ekologiškų prduktų mugė parodoje Agrobalt 2018

KPP pakeitimai – jau Europos Komisijoje

NEPELNYTAI PRIMIRŠTAS TRIUŠIS

KLIMATO KAITOS CENTRAS – KAUNO RAJONE?