Miškininkai perspėja – ugnis iš pievų netrunka persimesti į miškus

VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.

 Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų. Žmogaus rankų pakurta ugnis sunaikina daugybę augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių. 

„Apmaudu, kad vis dar atsiranda gyventojų, kurie nei paiso įspėjimų, nei pagalvoja apie ugnyje žūstančią gyvąją gamtą ir lengva ranka uždega pernykščią žolę. Šis pavasaris gana sausas, vėjuotas ir akimirksnių pakanka liepsnai išplisti didelėje teritorijoje. Nevaldoma  ugnis iš pievų dažnai persimeta į durpynus, miškus. Itin lengvai ugnis gali apimti neseniai atsodintą mišką ir jaunuolynus“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas. 

Specialistas vardija, kad praėjusį savaitgalį, balandžio 6 ir 7 dienomis, Lietuvos miškuose kilo net 10 gaisrų, kurių pagrindinė priežastis  – pernykštės žolės deginimas. Liepsnojo 26 hektarai miško. Net du kartus per savaitgalį ugniagesiai vyko į Radviliškio regioninio padalinio teritorijoje esančius miškus – poilsio dienomis liepsnos buvo įsiplieskusios Liepynės ir Lančiūnavos girininkijų miškuose. Sekmadienį priešgaisrinės apsaugos specialistams teko darbuotis gesinant miško gaisrą 9 hektarų plote Parudaminos girininkijoje Šalčininkų regioninio padalinio teritorijoje. 

Vieną didžiausių miško gaisrų šiais metais gesino Telšių regiono jungtinės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  bei Valstybinių miškų urėdijos ugniagesių pajėgos balandžio 3 d., kai Ubiškių girininkijos teritorijoje, spėjama dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, užsiliepsnojo daugiau kaip 20 hektarų privataus miško – neseniai įveistų drebulės želdinių. 

„Nuo pavasario, kai tik prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, Lietuvos miškus stebi antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Šiais metais regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus į gaisravietes vyko jau daugiau nei 30 kartų“, – teigia D. Adžgauskas.

 Šiemet Lietuvos miškuose kilo 27 gaisrai, iš kurių 18 atvejų niokojo privačius miškus. Gaisrų metu išdegė bendras 60 hektarų miško plotas, iš kurio 38 hektarai priklauso privatiems savininkams. 

Valstybinių miškų urėdija ragina visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, gyventojų prašoma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. 

VĮ Valstybinių miškų urėdija vykdo priešgaisrinę visų Lietuvos miškų – privačių ir valstybinių – apsaugą: stebi miškus, gesina miško gaisrus, miškuose kasmet atnaujina apie 13 tūkst. kilometrų priešgaisrinių mineralizuotų juostų, įrengia priešgaisrinius kelius bei vandens telkinius.                      Miško gaisrų gesinimui yra naudojami 60 gaisrų gesinimo automobilių, 20 vandens cisternų ir 15 gaisrų gesinimo modulių. Priešgaisrinei miškų apsaugai įmonė kasmet skiria apie 2 milijonus eurų.

Valstybinių miškų urėdijos informacija

Kaime prie Kauno įsikūrę kanapių produktų gamintojai daugiausiai parduoda užsienyje

Nuomonės formuotojas pristato naują agrosektoriaus realybę

Išvestos dvi pirmosios lietuviškos putinų veislės

Bunda itin vertingus vaisius vedantys augalai

Tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi..." – per 500 dalyvių iš viso pasaulio

Ekologiškų produktų mugė Kaune

Lietuva pakeliui į EBPO

DIRVOŽEMIS PASAULYJE DYKUMĖJA. AR LIETUVA TO IŠVENGS?

KLIMATO KAITOS CENTRAS – KAUNO RAJONE?