„ŠVELNUS“, BET SUDĖTINGAS VERSLAS

Lietuvoje yra apie pusantro šimto žvėrelius auginančių ūkių. Labai stambių – vos vienetai. Vienas iš didžiausių ūkių yra Kauno rajone, Vilkijoje.

 Švelniakailių žvėrelių auginimas yra verslas, kuriam įtaką daro pasaulinės rinkos tendencijos, tad nuosmukių ir pakilimų kaita čia yra labai dažna. „Vilkijos ūkis“ yra stambiausias Lietuvoje žvėrininkystės ūkis. Trijose ūkio bazėse auginama beveik 300 tūkstančių audinių ir lapių. Toks žvėrelių kiekis atrodo nerealus pagalvojus apie produkcijos realizaciją. Tačiau per kelis dešimtmečius įgyta patirtis lemia, kad šio ūkio kailiai yra aukštai vertinami pasauliniuose aukcionuose. Bet kita vertus, tai neapsaugo nuo didelių kainų kritimų ir sektoriaus krizių.

„Mūsų versle būna tokių krizių, kokių nieks neturi, – sakė ūkio vadovas Česlovas Tallat-Kelpša. – Kailių kainos gali nukristi per mėnesį du kartus, o ne 2-3 ar 10 procentų. Kas augina žvėrelius kailiams turi priprasti prie labai didelių rinkos pokyčių.“

Jeigu kiti verslai: tas pats žemės ūkis, pramonė, maisto produktų gamyba veikia vidaus ir užsienio rinkose, tai kailių rinka yra viena – pasaulinė. Ir „Vilkijos ūkyje“ pagamintiems kailiams tenka konkuruoti su viso pasaulio kailių augintojų produkcija.

Švelniakailių žvėrelių verslo rinka yra labai atvira, joje dalyvauja visų šalių augintojai ir konkuruoja tarpusavyje nepriklausomai nuo to, kas esi, kur augini žvėrelius, kokios auginimo sąnaudos. „Parduodame už tiek, už kiek kailius perka, – sakė Č. Tallat-Kelpša. – džiaugiamės, kai kuris nors kailis patenka į geriausių kailių rinkinį – Top Lotą, tačiau kartais tenka susitaikyti, kad parduodi pigiau, nei kainavo išauginti.“

Kainų kitimo augintojas niekaip negali nulemti nuo tos akimirkos, kai kailis patenka į aukcioną. „Prieš ketverius-penkerius metus kailių augintojams buvoaukso amžius, bet turi būti pasiruošęs ir blogiems laikams, – pasakojo „Vilkijos ūkio“ vadovas.– Dabar situacija šiek tiek nerami: vienimes sekasi, kitiems – sunku. Tačiau tai „iššvarins“ sektorių ir liks tie, kurie augina ir gamina tik labai kokybiškus kailius.“

Vilkijoje auginamoms audinėms sudarytos geros sąlygos, žvėreliai skiepijami privalomais skiepais, šeriami ūkio pašarų virtuvėje gaminamu šviežiu pašaru, kurio kokybė periodiškai tiriama. Kruopščiai atrinktas motininis pulkas veda sveikus palikuonis.

Pasak Remigijos Žalienės, „Vilkijos ūkio“ gamybos direktorės, žvėrininkystės versle kiekviena klaida yra lemtinga visų metų darbo rezultatui. Gali bandyti jos vengti jau tik kitą sezoną, su kitais žvėreliais.

Audinės savo prigimtimi yra laukiniai gyvūnai, todėl jas auginti įdomu, reikia daug žinių, tačiau ir būtina mėgti savo darbą. Rasa Rickevičienė yra tas žmogus, kuris kasdien prižiūri audines, jas stebi ir bet koks pokytis narveliuose nelieka jos nepastebėtas.

R.Raicevičienė augindama audines praleido jau ne vienerius metus.

Tai, kad arti nėra kitų panašios krypties ūkių, palengvina ligų prevenciją – jau kuris laikas Vilkijoje nebuvo ligų protrūkių. Krupštus viso kolektyvo darbas yra sėkmingo verslo garantas.

Lietuvoje kailinių žvėrelių ūkio vidutinis dydis yra apie 3500 žvėrelių. Tai daugiau nei vidutiniškai laikoma, pavyzdžiui, Danijos ūkiuose. O Skandinavijos šalys – Danija, Švedija, Norvegija, Islandija – yra lyderės šiame versle. „Mes nusileidžiame tiktai danų augintojams pagal kailių kokybę, – sakė Č. Tallat-Kelpša. – Ir ne tik mųsš ūkis. Lietuviai moka auginti žvėrelius ir konkuruoja su geriausiai Islandijos, Norvegijos ar Danijos augintojais.“

Kaunorajone.lt informacija ir nuotraukos

Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai

Atokiame Kuro kaime kuriasi nauja pramonės šaka

BENDRADARBIAVIMO TIKSLAS – INOVACIJŲ SKLAIDA IR PASLAUGŲ KOKYBĖ

SĖKMĖ ATEINA TADA, KAI TIKI TUO, KĄ DARAI