Festivalio „Supinsiu dainužę“ dalyviai stebino interpretacijomis

Festivalio „Supinsiu dainužę“ dalyviai stebino interpretacijomis

„Respublikinio festivalio „Supinsiu dainužę” komisijos ir vedėjo betarpiškas bendravimas festivalio metu atidarė visas sienas ir pynė bendravimo gijas tarp vokalinių ansamblių ir žiūrovų,” – džiaugėsi festivalio meno vadovė Laima Dzedaravičienė.

 Nuo 2002 m. organizuojamas vokalinių ansamblių lietuvių liaudies dainos festivalis „Supinsiu dainužę“, balandžio 14 d. sukvietė visus į Ilgakiemį (Kauno r.). Vokaliniai ansambliai iš įvairių Lietuvos vietovių - Marijampolės, Šakių, Jurbarko, Prienų, Jonavos, Kaišiadorių, Veiverių, Kauno miesto, Kauno rajono pristatė interpretuotus lietuvių liaudies kūrinius.

Festivalio metu įteiktos net keturios nominacijos. Inovatyviausiai dainužę supynė - Marijampolės kultūros centro vokalinis ansamblis „Savito“, už atlikto kūrinio originalumą ir savitumą džiaugėsi Jurbarko kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Verdenė“, kuris praėjusių metų apdovanojimą „Gražiausiai supinta dainužė“ perleido Jonavos savivaldybės kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Presto“. Kolektyvų puikių pasirodymų gausa stebino festivalio komisiją, tad nuspręsta įsteigti ketvirtąjį apdovanojimą už gražiausiai aranžuotą lietuvių liaudies dainą ir įteikti Ežerėlio kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Rūta“ ir Raudondvario kultūros centro mišriam vokaliniam ansambliui „Svajonė“.                

Festivalio metu meno vadovai ir akompaniatoriai seminare sėmėsi žinių apie lietuvių liaudies dainos harmonizavimą, aranžavimą ir kompozicinius aspektus. Seminaro lektorius, kompozitorius Vidmantas Bartulis lengvai pasidavė Marijampolės vokalinio ansamblio provokacijai ir seminaro metu aranžavo dainos „Žaliam berže“ fragmentą. O tuo tarpu ansambliečiai kartu su Rokų teatro aktoriais spektaklyje garsiai šaukė „Mes nemokėsim“ (aut. D. Fo, rež. D. Armanavičius).

Atsisveikinant meno kolektyvai uždainavo festivalio baigiamąją dainą „Giedu dainelę“, taip kartu paminėdami Lietuvos patriarcho Juozo Naujalio 150-ąsias gimimo metines. Dalyviai išdavė organizatoriams paslaptį, jog mielai sugrįžtų kitais metais bei lauks pakvietimo.

Atsiprašome, komentuoti straipsnį šiuo metu nėra galimybės... X

KR
kiti rubrikos straipsniai

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA

KR
REKLAMA