Išvestos dvi pirmosios lietuviškos putinų veislės

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune išvestos dvi pirmosios lietuviškos paprastojo putino (Viburnum opulus L.) veislės, gimusios iš daugiau kaip dviejų dešimtmečių kruopštaus ir nuoseklaus darbo didžiausioje Lietuvos putinų kolekcijoje. Naujųjų veislių autoriai: VDU Botanikos sodo mokslininkai habil. dr. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė. Išsamūs biocheminiai tyrimai patvirtino, kad abiejų veislių vaisiai – ypač vertingų biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis.

 Nors putinų kolekcija yra viena jauniausių VDU Botanikos sodo Pomologijos  mokslo sektoriuje – pirmosios veislės atkeliavo iš Latvijos 1997 m., tačiau šiandien ji tokia vienintelė Lietuvoje: čia sukaupta didžiulė įvairovė veislių, visoje Lietuvoje surinktų vertingų pavyzdžių bei atrinktų klonų, kurie, atlikus išsamius agrobiologinius, genetinius ir biocheminius tyrimus, įtraukti į Lietuvos Nacionalinių augalų genetinių išteklių sąrašus.

Patys geriausi ištirti ir atrinkti paprastojo putino klonai buvo vertinami Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU) pagal Europos Sąjungoje galiojančius augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo kriterijus – tokie tyrimai yra privalomi visoms augalų veislėms, norint jas juridiškai įteisinti.

Po beveik dvejus metus trukusių bandymų, gruodžio viduryje, atkeliavo džiugi žinia, kad du putinų klonai sėkmingai atestuoti ir įvertinti tarptautinių ekspertų. 

Pirmųjų lietuviškų putinų veislių autoriai – VDU Botanikos sodo mokslininkai habil. dr. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė. Daug kruopštaus darbo prižiūrint kolekcijos augalus įdėjo Pomologinių kolekcijų sektoriaus kuratorės Agnė Grigaliūnienė ir Ilona Klimavičiūtė.

 Išsiskiria vaisių gausumu ir gardumu

Siunčiant paprastojo putino veisles testavimui, joms buvo suteikti laikini vardai ‘Arla‘ ir ‘Saldus‘ – šie vardai ateityje bus pakeisti į nuolatinius ‘Aras’ ir ‘Perlas’.

Nauja lietuviška putino veislė "ARAS"

‘Aras‘ pasižymi išskirtiniu derlingumu: suaugęs krūmas VDU botanikos sodo kolekcijoje sunokina iki 35 kg vaisių. Šios veislės krūmų kekės taip pat yra neregėto dydžio – jose gali būti iki 90 vaisių, o tokių kekių vienas krūmas gali užauginti gerokai per 2 000. Taigi skaičiai išties įspūdingi. Selekcininkai neabejoja, kad būtent tokios veislės turėtų būti auginamos didesnėse plantacijose.

Putino veislė "PERLAS"

Veislė ‘Perlas‘ nepasižymi tokiu dideliu derliumi, tačiau jos vaisiai yra itin puikaus skonio, net ir lyginant su jau seniai auginamomis rusiškomis ar ukrainietiškomis veislėmis. Šią veislę galėtų rinktis sodininkai mėgėjai: krūmas užaugina 10-13 kg vaisių, kurių net nebūtina perdirbti, o galima skanauti šviežius.

Išsamūs biocheminiai tyrimai patvirtino, kad abiejų veislių vaisiai – ypač vertingų biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis.

 Ne tik dekoratyvus, bet ir maistingas

Savo verte putinų uogos nenusileidžia kitiems vertingiems mūsų miškų vaisiams. Prinokusiuose putino vaisiuose yra apie 8 % cukrų, apie 1,6 % organinių rūgščių, 75-82 mg% vitamino C, 732,6 mg/100g – 1501,8 mg/100g fenolinių junginių, apie 3,5 mg% karotinoidų, taip pat pektinų ir kitokių vertingųjų medžiagų.

Charakteringą, ne visiems patinkantį šviežių putino vaisių kvapą lemia valerijono rūgštis bei įvairūs kiti lakieji junginiai. Kartoką skonį vaisiams suteikia juose esantys glikozidai. Kultūrinių putino veislių vaisiai yra mažiau kartūs negu pamiškėse, paupiuose ir kitose drėgnesnėse vietose natūraliai augančių augalų. Vykdant selekcinį darbą pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas būtent į veislių su geresnio skonio vaisiais išvedimą.

Putino vaisiai seniai vartojami įvairių tautų liaudies medicinoje, nes jie, be vertingų maistinių savybių, turi ir gydomųjų. Švieži vaisiai arba jų sultys naudojami sergant bronchine astma ir hipertonija, didina tonusą, gerina širdies darbą, vartojami sergant neurozėmis, esant kraujotakos sistemos spazmams, aterosklerozei, taip pat peršalus, kosint, esant skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opoms, vidiniam kraujavimui, vidurių laisvumui, inkstų skausmams. Sulčių kompresai naudojami kosmetikoje odos susirgimams gydyti.

Kaime prie Kauno įsikūrę kanapių produktų gamintojai daugiausiai parduoda užsienyje

Nuomonės formuotojas pristato naują agrosektoriaus realybę

Kaštainis ir kaštonas – ne giminės

VDU Žemės ūkio akademija kviečia į inovacijų sklaidos parodą „Inno panorama 2019“

Tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi..." – per 500 dalyvių iš viso pasaulio

Ekologiškų produktų mugė Kaune

Lietuva pakeliui į EBPO

DIRVOŽEMIS PASAULYJE DYKUMĖJA. AR LIETUVA TO IŠVENGS?

KLIMATO KAITOS CENTRAS – KAUNO RAJONE?